Aglaonema (lot. Aglaonema) – tai viena populiariausių kambarinių augalų rūšių, pasižyminti ne tik patrauklia išvaizda, bet ir nereikalaujanti sudėtingos priežiūros. Ši gėlė priklauso aroninių (lot. Araceae) šeimai ir yra kilusi iš tropinių bei subtropinių Azijos ir Gvinėjos regionų. Nors aglaonema dažniausiai vertinama dėl savo puošnių lapų, ji taip pat gali žydėti ir subrandinti vaisius. Vis dėlto, daugeliui augalų mylėtojų aglaonema tapo mėgstama ne dėl savo žiedų, o dėl savo lapų dekoratyvumo bei atsparumo įvairioms augimo sąlygoms.
Aglaonema yra ypatingai populiari tarp tų, kurie nori interjero puošybos elementų, tačiau neturi daug laiko ar galimybių intensyviai rūpintis kambariniais augalais. Ši gėlė puikiai prisitaiko prie įvairių sąlygų, todėl ji tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems augintojams. Be to, aglaonema taip pat žinoma kaip gėlė, kuri valo orą ir gali pagerinti kambario mikroklimatą, sugerdama kenksmingas medžiagas, esančias ore.
Šiame straipsnyje skaitykite
Aglaonemos išvaizda
Aglaonema turi trumpą, tvirtą stiebą, o jos lapai yra ovalo formos arba smailėjantys, siekiantys apie 20 cm ilgio. Lapų raštai gali būti įvairūs – nuo tamsiai žalių iki sidabrinių, kartais net su raudonais atspalviais. Dėl savo lapų dekoratyvumo aglaonema dažnai naudojama interjero puošybai, nes šis augalas sugeba ne tik suteikti erdvei žavesio, bet ir įnešti spalvų ir tekstūrų kontrastų.
Aglaonema žydi retai, ypač kambario sąlygomis. Jos žiedai dažniausiai yra nedideli, balti arba šviesiai žali, panašūs į kalijų žiedus. Tačiau, kaip minėta anksčiau, aglaonemos žiedai nėra tokie įspūdingi kaip jos lapai, todėl dauguma augintojų vertina šį augalą būtent dėl jo lapų raštų ir spalvų.
Vaisiai, kuriuos aglaonema gali subrandinti po žydėjimo, yra mažos, raudonos uogos. Tačiau svarbu paminėti, kad šios uogos yra nuodingos, kaip ir aglaonemos sultys, todėl reikėtų imtis atsargumo priemonių dirbant su šiuo augalu. Svarbu, kad aglaonema būtų laikoma atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnų, kad išvengtumėte apsinuodijimo.
Aglaonemos rūšys
Pasaulyje žinoma apie 40 aglaonemų rūšių, tačiau kambario sąlygomis dažniausiai auginamos tik kelios iš jų. Kiekviena rūšis turi savitas lapų spalvas, formas ir augimo įpročius, todėl galima rasti aglaonemą, kuri tinka bet kokiam interjerui ar asmeniniam skoniui. Lietuvoje dažniausiai auginamos šios dvi rūšys:
1. Aglaonema commutatum
Tai viena populiariausių ir dažniausiai namų sąlygomis auginamų aglaonemų rūšių. Aglaonema commutatum pasižymi dideliais, dekoratyviais lapais, kurie dažniausiai yra dryžuoti arba dėmėti, su sidabriniu atspalviu. Šios rūšies augalai gali užaugti iki 50 cm aukščio, o jų lapai siekia iki 30 cm ilgio ir 10 cm pločio. Šis augalas yra gana kompaktiškas, todėl puikiai tinka auginti mažose erdvėse, tokiose kaip biurai ar mažesni kambariai.
2. Aglaonema roebelinii (Crispum)
Tai retesnė aglaonemų rūšis, kuri pasižymi didesniu augimo potencialu. Šios rūšies augalai gali užaugti iki 1 metro aukščio ir gana plačiai išsiskleisti, todėl jie tinka didesnėms erdvėms arba norint sukurti akį traukiančią žaliąją zoną. Aglaonema roebelinii lapai yra tamsiai žali su sidabriniu dryžuotu raštu, jų ilgis gali siekti iki 30 cm, o plotis – iki 13 cm.
Aglaonemos auginimo sąlygos
Aglaonema yra ne tik graži, bet ir itin atspari augalų rūšis, kuri gali augti įvairiomis sąlygomis. Vis dėlto, norint užtikrinti, kad augalas išliktų sveikas ir gražus, svarbu laikytis tam tikrų priežiūros taisyklių.
1. Šviesa
Aglaonema geriausiai jaučiasi išsklaidytos šviesos aplinkoje, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti jos lapus. Jei auginate aglaonemą su ryškiais lapais, svarbu užtikrinti, kad ji gautų pakankamai šviesos, tačiau reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Tamsesnių lapų aglaonemos gali gerai augti ir daliniame šešėlyje. Ideali vieta šiam augalui – šviesi, tačiau ne tiesiogiai saulės apšviesta erdvė, tokia kaip šviesus kambarys su užuolaidomis ar žaliuzėmis.
2. Dirvožemis
Aglaonema mėgsta gerai drenuotą, lengvą dirvožemį. Rekomenduojama naudoti velėnos, lapinės žemės, durpių ir smėlio mišinį, kuris užtikrina gerą vandens pralaidumą ir neleidžia šaknims per daug drėkti. Kadangi aglaonema nėra augalas, kuris mėgsta stovintį vandenį, svarbu užtikrinti, kad vazone būtų pakankamas drenažas.
3. Laistymas
Aglaonemą reikia laistyti reguliariai, tačiau svarbu neleisti dirvožemiui tapti pernelyg šlapiam. Pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga, jis turi būti laistomas gausiau. Rekomenduojama laistyti tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis pradžiūsta. Žiemą laistymas sumažinamas, nes augalas pereina į poilsio būseną ir nereikalauja tiek daug vandens. Svarbu laistyti nusistovėjusiu arba minkštu vandeniu, kad išvengtumėte druskų kaupimosi dirvožemyje.
4. Temperatūra
Aglaonema mėgsta šilumą, todėl optimalios augimo sąlygos yra nuo 20 iki 25 °C. Žiemą temperatūra neturėtų nukristi žemiau 16 °C, nes augalas gali pradėti silpnėti. Staigūs temperatūros pokyčiai gali būti žalingi aglaonemai, todėl svarbu vengti šaltų skersvėjų ar staigių oro temperatūros permainų.
5. Oro drėgmė
Aglaonema mėgsta drėgną orą, todėl rekomenduojama reguliariai purkšti augalą vandeniu, ypač šildymo sezono metu, kai oras patalpose tampa sausas. Drėgmės padidinimas gali padėti išvengti lapų galiukų rudavimo ir suteikti augalui papildomos sveikatos. Jei pastebite, kad lapų galiukai pradeda džiūti, tai gali būti ženklas, kad oras per sausas. Norint padidinti drėgmę aplink augalą, galima naudoti oro drėkintuvą arba po vazonu padėti indelį su vandeniu.
6. Tręšimas
Aglaonema turėtų būti tręšiama pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga. Tręšti reikia kas dvi savaites naudojant specialias trąšas, skirtas kambarinėms gėlėms. Galima pakaitomis naudoti organines ir mineralines trąšas. Žiemos laikotarpiu, kai augalas nustoja aktyviai augti, tręšti nereikia.
7. Persodinimas
Jauni aglaonemų augalai turėtų būti persodinami kasmet, nes jie aktyviai auga ir jiems reikia daugiau erdvės. Vyresni augalai gali būti persodinami kas 2-4 metus, priklausomai nuo augalo dydžio ir būklės. Persodinimas turėtų būti atliekamas pavasarį, kai augalas pradeda aktyvų augimo periodą.
Aglaonemos dauginimas
Aglaonema gali būti dauginama keliais būdais, todėl kiekvienas augintojas gali pasirinkti metodą, kuris jam labiausiai tinka.
1. Dauginimas auginiais
Vienas iš paprasčiausių būdų dauginti aglaonemą – tai dauginimas auginiais. Šiam metodui tinka stiebai su bent vienu lapu. Auginiai turi būti nukerpami ir sodinami į smėlio ir durpių mišinį. Jie turi būti laikomi šiltoje (22-25 °C) vietoje, kad greitai įsišaknytų. Įsišaknijimas trunka apie 4 savaites.
2. Dauginimas sėklomis
Aglaonema taip pat gali būti dauginama sėklomis, jei augalas subrandina uogas. Sėklos turi būti išimtos iš uogų, praplaunamos ir sėjamos į smėlio ir durpių mišinį. Šis metodas yra lėtesnis, tačiau jis leidžia išsaugoti genetinę augalo įvairovę.
3. Kero dalijimas
Kero dalijimas yra paprastas būdas padalinti suaugusią aglaonemą į kelias dalis. Ši procedūra atliekama persodinimo metu.
Aglaonemos nauda
Be to, kad aglaonema yra puiki interjero detalė, ji taip pat turi naudingų savybių. Šis augalas gali padėti valyti orą ir pagerinti kambario mikroklimatą, sugerdamas kenksmingas medžiagas, tokias kaip formaldehidas, kurį dažnai išskiria baldai ar apdailos medžiagos.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad aglaonema yra nuodingas augalas. Jos lapų, stiebų sultyse ir uogose yra medžiagų, kurios gali dirginti odą ir gleivinę. Todėl dirbant su šiuo augalu rekomenduojama mūvėti pirštines.
